Naudotojų adresų unikalumas, kurį šiandien suteikia IP technologija, yra svarbus tiek pasaulinei interneto erdvei, tiek vietiniams tinklams.
Kiekvieną IP adresą sudaro dvi dalys: tinklo numeris ir pagrindinio kompiuterio numeris. Norint pasiekti pasaulinį internetą, vidinio IP adreso neužtenka: tam reikalingas išorinis teikėjo suteiktas IP.
Skirtingi regionai turi savo interneto registratorius (RIR). Pavyzdžiui, Afrikoje tai AfriNIC, o Šiaurės Amerikoje – ARIN. Regioniniai RIR gauna didelius adresų blokus iš IANA ir paskirsto juos teikėjams, kurie savo ruožtu prisijungusiems vartotojams išduoda unikalius IP adresus.
Svarbu suprasti, kad IP adresas priskiriamas ne vienam įrenginiui arba maršruto parinktuvui / maršruto parinktuvui, o bendram tinklo ryšiui. Taigi, kiekvienas maršrutizatoriaus prievadas gali turėti savo IP, o galutiniame mazge jų gali būti keli: pagal tinklo jungčių skaičių. Be to, izoliuotuose tinkluose IP numerį gali savavališkai priskirti administratorius – iš pateiktos RIR numerių duomenų bazės.
TCP/IP protokolo sukūrimo istorija
IP protokolo kūrimas ir tobulinimas yra neatsiejamai susiję su pasaulinio interneto istorija. Viskas prasidėjo nuo ARPANET kompiuterių tinklo 1969 m., kuris sujungė keturis atskirus mokslo centrus Jungtinėse Amerikos Valstijose.
ARPANET tinklas buvo pripažintas perspektyvia kryptimi ir tais pačiais metais gavo savo serverį, kuris buvo įdiegtas Kalifornijos universitete Los Andžele. To meto kompiuterinės technologijos buvo toli nuo šiuolaikinių asmeninių kompiuterių: ARPANET aptarnaujantis terminalas turėjo tik 12 kilobaitų RAM.
1971 m. JAV buvo sukurta pirmoji el. pašto programa. Iki 1973 m. elektroninio pašto technologija tapo tarptautine ir buvo užmegzti kabeliniai ryšiai tarp JAV, JK ir Norvegijos. Norint siųsti laiškus į kitą pusrutulį, buvo naudojamas transatlantinis telefono kabelis, nutiestas palei vandenyno dugną.
Iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos pasaulinis informacinis tinklas pirmiausia buvo naudojamas tekstiniams pranešimams (laiškams) siųsti ir gauti, taip pat reklaminiams laiškams ir skelbimams tekstiniu pavidalu (be grafikos) skelbti.
IP protokolo gimimo diena laikomi 1981 m., kai RFC 791 pagaliau patvirtino jo veikimo standartus. Prieš įvedant šiuos standartus, unikalūs numeriai prijungtiems įrenginiams ir tinklams buvo priskirti savavališkai – be centralizuoto valdymo, o nuo 1981 metų įsigaliojo vienas pasaulinis standartas, suprantamas viso pasaulio kompiuterių sistemoms.
1983 m. sausio mėn. ARPANET pradėjo veikti per TCP/IP ir sukūrė pavadinimą Internetas, kuris naudojamas iki šiol. Nuo šiol kiekvienas interneto adresas apdorojamas automatiškai ir jame pateikiama informacija apie apytikslę savininko buvimo vietą. Todėl nuo 1983 m. kiekvienam kompiuteriui buvo priskirti du adresai: skaitmeninis ir domenas.
TCP/IP pranašumai
Devintajame dešimtmetyje pristatytas IP naudoja 32 bitus, padalintus į keturis aštuonių bitų oktetus. Kiekvienas iš jų rodomas dešimtaine forma ir yra atskirtas nuo gretimų oktetų tašku.
Apskritai IP adresas atrodo taip: 127.23.89.100. Pirmieji trys IP numerio informacijos bitai yra apibrėžiami kaip adreso klasė: A, B, C. Kiekvienas iš jų naudoja savo oktetus tinklo identifikatoriuje, sumažindamas galimą aukštesnės eilės klasės kompiuterių skaičių.
TCP/IP technologijos naudojimo pranašumai:
- Taikymo universalumas.
- Galimybė kurti kelių platformų ryšius tarp nevienalyčių tinklų.
- Galimybė pakartotinai perduoti duomenų paketus – orientuota į ryšį.
- Užkirsti kelią tinklo perkrovai, įskaitant papildomą / daugybinį AIMD mažinimą.
- Klaidų aptikimas skaičiuojant duomenų kontrolines sumas.
Pagrindinis IP perjungimo pranašumas yra visuotinis tinklo paskirstymas ir vieno valdymo centro nebuvimas, kuris galėtų tapti sistemos kliūtimi. IP pagal savo prigimtį yra apsaugotas nuo perkrovos ir visada naudoja didžiausią tinklo ryšio pralaidumą.
Iki šiol nėra alternatyvaus jo pakaitalo. IP perjungimas yra visur ne tik kompiuterių sistemose, bet ir telefonijoje bei televizijoje.
Sužinoti IP labai paprasta – nemokama paslauga išspręs šią problemą per sekundę!