IP adresas

Naudotojų adresų unikalumas, kurį šiandien suteikia IP technologija, yra svarbus tiek pasaulinei interneto erdvei, tiek vietiniams tinklams.

Kiekvieną IP adresą sudaro dvi dalys: tinklo numeris ir pagrindinio kompiuterio numeris. Norint pasiekti pasaulinį internetą, vidinio IP adreso neužtenka: tam reikalingas išorinis teikėjo suteiktas IP.

Skirtingi regionai turi savo interneto registratorius (RIR). Pavyzdžiui, Afrikoje tai AfriNIC, o Šiaurės Amerikoje – ARIN. Regioniniai RIR gauna didelius adresų blokus iš IANA ir paskirsto juos teikėjams, kurie savo ruožtu prisijungusiems vartotojams išduoda unikalius IP adresus.

Svarbu suprasti, kad IP adresas priskiriamas ne vienam įrenginiui arba maršruto parinktuvui / maršruto parinktuvui, o bendram tinklo ryšiui. Taigi, kiekvienas maršrutizatoriaus prievadas gali turėti savo IP, o galutiniame mazge jų gali būti keli: pagal tinklo jungčių skaičių. Be to, izoliuotuose tinkluose IP numerį gali savavališkai priskirti administratorius – iš pateiktos RIR numerių duomenų bazės.

TCP/IP protokolo sukūrimo istorija

IP protokolo kūrimas ir tobulinimas yra neatsiejamai susiję su pasaulinio interneto istorija. Viskas prasidėjo nuo ARPANET kompiuterių tinklo 1969 m., kuris sujungė keturis atskirus mokslo centrus Jungtinėse Amerikos Valstijose.

ARPANET tinklas buvo pripažintas perspektyvia kryptimi ir tais pačiais metais gavo savo serverį, kuris buvo įdiegtas Kalifornijos universitete Los Andžele. To meto kompiuterinės technologijos buvo toli nuo šiuolaikinių asmeninių kompiuterių: ARPANET aptarnaujantis terminalas turėjo tik 12 kilobaitų RAM.

1971 m. JAV buvo sukurta pirmoji el. pašto programa. Iki 1973 m. elektroninio pašto technologija tapo tarptautine ir buvo užmegzti kabeliniai ryšiai tarp JAV, JK ir Norvegijos. Norint siųsti laiškus į kitą pusrutulį, buvo naudojamas transatlantinis telefono kabelis, nutiestas palei vandenyno dugną.

Iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos pasaulinis informacinis tinklas pirmiausia buvo naudojamas tekstiniams pranešimams (laiškams) siųsti ir gauti, taip pat reklaminiams laiškams ir skelbimams tekstiniu pavidalu (be grafikos) skelbti.

IP protokolo gimimo diena laikomi 1981 m., kai RFC 791 pagaliau patvirtino jo veikimo standartus. Prieš įvedant šiuos standartus, unikalūs numeriai prijungtiems įrenginiams ir tinklams buvo priskirti savavališkai – be centralizuoto valdymo, o nuo 1981 metų įsigaliojo vienas pasaulinis standartas, suprantamas viso pasaulio kompiuterių sistemoms.

1983 m. sausio mėn. ARPANET pradėjo veikti per TCP/IP ir sukūrė pavadinimą Internetas, kuris naudojamas iki šiol. Nuo šiol kiekvienas interneto adresas apdorojamas automatiškai ir jame pateikiama informacija apie apytikslę savininko buvimo vietą. Todėl nuo 1983 m. kiekvienam kompiuteriui buvo priskirti du adresai: skaitmeninis ir domenas.

TCP/IP pranašumai

Devintajame dešimtmetyje pristatytas IP naudoja 32 bitus, padalintus į keturis aštuonių bitų oktetus. Kiekvienas iš jų rodomas dešimtaine forma ir yra atskirtas nuo gretimų oktetų tašku.

Apskritai IP adresas atrodo taip: 127.23.89.100. Pirmieji trys IP numerio informacijos bitai yra apibrėžiami kaip adreso klasė: A, B, C. Kiekvienas iš jų naudoja savo oktetus tinklo identifikatoriuje, sumažindamas galimą aukštesnės eilės klasės kompiuterių skaičių.

TCP/IP technologijos naudojimo pranašumai:

Taikymo universalumas.
Galimybė kurti kelių platformų ryšius tarp nevienalyčių tinklų.
Galimybė pakartotinai perduoti duomenų paketus – orientuota į ryšį.
Užkirsti kelią tinklo perkrovai, įskaitant papildomą / daugybinį AIMD mažinimą.
Klaidų aptikimas skaičiuojant duomenų kontrolines sumas.

Pagrindinis IP perjungimo pranašumas yra visuotinis tinklo paskirstymas ir vieno valdymo centro nebuvimas, kuris galėtų tapti sistemos kliūtimi. IP pagal savo prigimtį yra apsaugotas nuo perkrovos ir visada naudoja didžiausią tinklo ryšio pralaidumą.

Iki šiol nėra alternatyvaus jo pakaitalo. IP perjungimas yra visur ne tik kompiuterių sistemose, bet ir telefonijoje bei televizijoje.

Sužinoti IP labai paprasta – nemokama paslauga išspręs šią problemą per sekundę!

Žinodami savo IP adresą galite nuotoliniu būdu prisijungti prie kompiuterio ir pasiekti reikalingus failus bei aplankus. IP taip pat gali prireikti jungiant kelis kompiuterius prie bendro vietinio tinklo, o kai kurios svetainės ir administratoriai nurodo jį saugumo sumetimais.

Be to, pagal IP galite sekti, ar pašaliniai asmenys prisijungė prie jūsų kompiuterio. IP informacija nėra slapta, tačiau daugelis vartotojų nežino, kur ji rodoma.

Kaip sužinoti savo IP (vidinį ir išorinį)

Kiekvienam prie tinklo prijungtam kompiuteriui priskiriamas unikalus IP adresas. Jei tai vietinis (uždaras) tinklas, jį priskiria administratorius, o jei pasaulinis – teikėjas, automatiškai.

IP adresas gali būti dinamiškas ir keistis, kai paskirstomi galimi numeriai iš RIR duomenų bazės. Tai yra, jei šiandien atpažinote ir užsirašėte numerį, tai nereiškia, kad jis išliks toks pat rytoj ar po savaitės / mėnesio.

Remiantis tuo, interneto naudotojai retkarčiais turi patikslinti savo IP adresą. Šiuolaikinėse operacinėse sistemose tai galima padaryti naudojant specialią komandą konsolėje:

ipconfig – skirta Windows.
ifconfig – skirta MacOS arba Linux.

Programa parodys jūsų kompiuteriui priskirtą vidinį IP adresą. Norėdami sužinoti išorinį IP, su kuriuo prisijungiate prie interneto, galite naudoti specialią internetinę paslaugą. Atidarykite jį naršyklės skirtuke ir dabartinis IP adresas bus rodomas automatiškai – neįvedant asmeninių duomenų ir kitų jūsų veiksmų.

Kodėl reikia žinoti savo IP adresą

Tikrai neturėtumėte pasidalyti savo unikaliu IP adresu su trečiosiomis šalimis. Turėdami šią informaciją, užpuolikai gali gauti prieigą prie jūsų asmeninių duomenų su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Štai tik keletas grėsmių, kurias gali sukelti IP privatumo praradimas:

Jūsų socialinių tinklų profiliai gali būti naudojami platinant draudžiamą turinį, už kurį jūs, o ne užpuolikai, atsakysite baudžiamojon atsakomybėn.
Žinodami savo IP adresą galite sekti tikslią vietą.
Jūsų kompiuteris gali būti naudojamas kriptovaliutoms kasti arba kitiems daug išteklių reikalaujantiems procesams, kurie nuolatos apkraus sistemą ir sulėtins jos veikimą.
Naudodami IP adresą galite pasiekti visus įrenginius, kurie yra prijungti prie maršruto parinktuvo / maršruto parinktuvo. Pavyzdžiui, į išmanųjį telefoną, iš kurio galima išgauti asmeninius duomenis.

Trečiosios šalys (netgi pažįstami ir giminaičiai) neturėtų žinoti IP adreso, bet jūs patys turite žinoti šį numerį, jei jūsų tikslas yra:

Paslėpkite savo veiklą internete nuo IPT.
Užmaskuoti konfidencialią informaciją, įskaitant finansines operacijas.
Apeiti geografinius apribojimus.
Venkite vyriausybės priežiūros.
Naudokite torrent stebėjimo priemones.
Atidarykite draudžiamas svetaines be pavojaus, kad jos bus paveiktos.

Norėdami atlikti visus šiuos veiksmus, turėsite paslėpti savo IP adresą. Tam yra keletas veiksmingų įrankių, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie platinami nemokamai.

Kaip paslėpti savo IP adresą

VPN (virtualaus privataus tinklo) paslaugos nuolat kuriamos ir tobulinamos, kad būtų paslėpti vartotojų IP adresai. Daugelis jų vis dar yra nemokami ir veikia pagal šį principą:

Kompiuteryje sukurkite specialius GRE paketus (bendrąsias maršrutų inkapsuliacijas).
Per juos jie apdoroja ir siunčia programų užklausas (pirmiausia naršykles) į VPN serverius.
Gaukite atsakymus iš VPN serverių, iššifruokite juos ir pateikite vartotojui.

Nepaisant šių operacijų sudėtingumo, jos atliekamos per kelias sekundes ir sekundžių dalis, o esant dideliam ryšio greičiui, vartotojas ne visada gali pastebėti skirtumą tarp tiesioginio svetainės atsisiuntimo per šaltinio IP adresą ir daugiasluoksnis - per VPN paslaugą. Be VPN, taip pat galite naudoti:

Tarpinis serveris. Leidžia pateikti netiesiogines interneto užklausas nenaudojant savo IP adreso.
Tor naršyklė. Skirtingai nuo įprastos naršyklės, ji suteikia kelių sluoksnių maršrutą su šifruotu duomenų perdavimu.

Kadangi nuolat įvedami vis nauji apribojimai, prasminga vienu metu naudoti ne vieną, o kelis įrankius, kurie užmaskuoja jūsų unikalų IP adresą. Jei kuris nors iš jų laikinai nepasiekiamas arba užblokuotas, jums padės atsarginės / alternatyvios parinktys.

Naudokitės patogia nemokama paslauga IP adresui nustatyti be registracijos. Tebūna anonimiškumas su jumis!

{$ subpageListHide ? ('Show' | translate) : ('Hide' | translate) $}